išroda

ìšroda sf. (1) Š 1. psn. įrodymas; argumentas; patvirtinimas: Rašyta išroda R60. Patvirtina jas (tiesas) ìšrodomis Jn. Šios išrodos dar nepilnos K.Būg. Čia aš paduodu penkias kalbiškosias trobesių senumo išrodas K.Būg. 2. BŽ52, NdŽ išvaizda; vaizdas: Plaukai jų, iš pryšakio pakirpti sulig viduriui kaktos, pridavė atvirą ir orią išrodą vyrams V.Piet. Išroda to laivo panaši suvis ant avižos valties V.Piet. Pradėjo mainytis žemės ir svieto išroda rš. 3. psn. paroda; muziejus: Kas lankė išrodas, šiądien daromas, nepatėmijo pavidalo ne tik ugninio, bet ir geležinio kardo rš.